Gyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje nestovi vietoje – darbai, įsipareigojimai, diena po dienos bėgantys terminai. Tokiame sūkuryje net ir patys artimiausi žmonės kartais lieka be paprasčiausio sveikinimo žodžio. Ir ne todėl, kad mums jie nerūpi – dažniau tiesiog todėl, kad datos paslysta pro pirštus greičiau, nei spėjame jas pagauti. O vardadienis nėra šventė, kurią galima atidėti kitai dienai.
Lietuvoje ši tradicija turi kur kas gilesnę prasmę, nei paprastas žymeklis kalendoriuje. Tai, ką šiandien vadiname vardadieniais pagal datą, yra šimtmečiais susiformavęs papročių ir kultūros audinys, kuriame susipynė senosios baltų tradicijos ir krikščioniškasis šventųjų kalendorius. Pamirštas vardadienis – tai ne tik praleista proga pasveikinti. Tai akimirka, kai kitas žmogus jaučiasi nematomas. Todėl verta pasirūpinti, kad taip nenutiktų.
Kodėl vardadieniai tokie svarbūs ir kaip veikia jų sistema?
Lietuvoje vardadienių kalendorių formuoja ir prižiūri Valstybinė lietuvių kalbos komisija kartu su etnologais bei dvasininkais. Kiekviena diena metuose yra skirta bent vienam, o dažniausiai keliems vardams paminėti. Šiame kalendoriuje darniai sugyvena senieji baltiški vardai ir tarptautiniai vardai – tradicija, kuri per kelis šimtmečius tapo neatsiejama lietuviško gyvenimo dalimi. Kai kurie vardai pasikartoja kelis kartus per metus, todėl priimta taisyklė yra tokia: tikrasis vardadienis – tas, kuris ateina pirmasis po žmogaus gimtadienio.
Norint nepamiršti artimųjų vardadienių, pirmiausia reikia suprasti, kad šią sistemą reikia išmokti skaityti. Daugeliui pakanka vieno žvilgsnio į tinkamai sudarytą vardadienių kalendorių metų pradžioje – jame greitai surandamos ne tik savos, bet ir artimųjų datos. Tokie vardadienių kalendoriai prieinami tiek internete, tiek išspausdinti popierinėje formoje, kuri vis dar gyva daugelyje lietuviškų namų. Svarbu kiekvienų metų pradžioje skirti kelias minutes – peržvelgti artimiausius žmones ir susieti jų vardus su konkrečiomis datomis.
Praktiniai įpročiai, padedantys nepraslystiti svarbiai datai
Vienas iš veiksmingiausių būdų nepamiršti vardadienių – skaitmeninis kalendorius su priminimais. Išmaniojo telefono kalendoriuje galima sukurti pasikartojančius metiniais įvykius kiekvienam artimajam, o priminimą nustatyti dieną ar dvi anksčiau – kad būtų laiko ne tik pasveikinti, bet ir pasiruošti, jei norima įteikti dovaną ar surengti nedidelę staigmeną. Tokia sistema veikia tyliai ir patikimai – nereikia nieko įsiminti, sistema priminimą atsiųs pati. Tai mažas techninis sprendimas, kuris gali reikšti labai daug kitam žmogui.
Tačiau ne visi nori remtis vien technologijomis. Kai kuriems žmonėms puikiai tinka paprasčiausias sąsiuvinis ar nedidelis lapelis ant šaldytuvo – artimųjų vardai surašyti šalia mėnesių, kur pažymėtos jų datos. Toks popierinis kalendorius ant sienos kartais veikia geriau nei bet kuri programėlė, nes jis matomas kiekvieną dieną. Be to, galima įprasti bent kartą per mėnesį žvilgtelėti į ateinančias savaites – tai trunka vos minutę, bet padeda išvengti situacijos, kai vardadienis praeina nepastebėtas.
Kaip pasveikinti prasmingai, o ne tik formaliai?
Sveikinimas vardadienio proga nebūtinai turi būti iškilmingas ar brangiai kainuoti. Svarbiausia – kad jis būtų nuoširdus ir laiku. Paprasta žinutė, paskambinimas arba asmeniškas susitikimas prie kavos puodelio gali reikšti daugiau nei bet kokia brangi dovana. Jei norite įteikti ką nors materialaus, labiausiai tinka asmeniniai, su žmogumi susiję dalykai – knyga, gėlės ar smulkmena su išgraviruotu vardu. Vardadienio proga pinigų dovanoti nėra įprasta – ši šventė nereikalauja didelių finansinių įsipareigojimų, tik dėmesio.
Profesinėje aplinkoje vardadieniai atlieka svarbų socialinį vaidmenį. Darbo kolega, sulaukęs trumpo pasveikintojų būrio ar šiltų žodžių bendros komandos žinutėje, jaučia, kad yra pastebėtas ir vertinamas. Kai kuriose įmonėse prie bendros lentos užrašomi tos dienos varduvininkų vardai – tai nekainuoja nieko, tačiau sukuria gerą mikroklimatą visai dienai. Tai ne tik mandagumas – tai investicija į žmonių tarpusavio santykius, kuri grįžta atgal gerumu ir pasitikėjimu.
Kai vardadienis praeina nepastebėtas – ar dar galima tai ištaisyti?
Nutinka, kad data praeina ir žmogus praleidžiamas. Tokiu atveju vėluojantis sveikinimas vis tiek turi prasmę – geriau negu visiškas tylėjimas. Atsiprašymas ir šilti žodžiai, pasakyti net ir po kelių dienų, dažniausiai priimami su šypsena, o ne įsižeidimu. Žmonės supranta, kad gyvenimas kartais užvaldo geriau nei bet koks planas. Svarbiausia – kad kitas žmogus žinotų, jog jis nėra pamirštas iš principo, o tiesiog diena paslydo netyčia.
Vardadieniai nėra tik kalendorinė formalybė. Tai vienas iš tų nedidelių gestų, kurie per metus sudėlioja ryšius tarp žmonių – šeimos, draugų, kolegų. Lietuvoje ši tradicija išliko šimtmečius ne dėl prievartos, o dėl to, kad žmonės intuityviai jaučia jos vertę. Tas jausmas, kai tave kas nors prisimena tavo dienos proga – paprastas, bet nepakeičiamas.
Vardadieniai yra daugiau nei data – tai kasmet pasikartojanti proga sustoti ir parodyti artimam žmogui, kad jis rūpi. Tradicija, išaugusi iš šimtmečių senumo papročių, šiandien išlieka gyva ne dėl ceremonijų, o dėl pačios šventos esmės: vardas yra žmogus, o jį ištariant su dėmesiu – atsiranda ryšys, kurio jokie skubūs laikai negali nutraukti.
Nepamiršti artimųjų vardadienių nereikalauja ypatingo talento ar organizuotumo. Pakanka vieno sąmoningo sprendimo – susidaryti sąrašą, įrašyti priminimą ar pakabinti kalendorių ten, kur jis bus matomas. Ir kai ta diena ateis, pakaks vieno skambučio, vienos žinutės ar vienos gėlės – kad kitas žmogus žinotų: šią dieną jis buvo prisimintas.